- varžus
- varžùs, -ì adj. (4)
1. J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ, Tl, Rdn, Erž diržingas, neskalus: Varžùs tas medis, neskils DūnŽ. Varžùs medis auga kalvo[je], o skalus – tankumyne Šts. Statdžiūvis medis y[ra] varžiáusis, gręžant gal nulaužti grąžtą Šts. Anie išdžiūvę ir yra varžì tokie KlvrŽ.
2. L, Šauk kuris veržia, spaudžia, ankštas, siauras: Tokie varžì batai – vargas vienas DūnŽ. Ma[n] kojos retkarčiais teprakaituoja batuose varžiuosè Škn. Pasisuk užpakalį, a nevar̃žios kelnės? Jrb. | Varžì skylė, negaliu ištraukti [įstrigusio daikto] Krš.
var̃žiai adv.; L, L527: Taip var̃žiai užsirišau skarikę, i auses nuspaudė Krš. Var̃žiai užsuk, ka neitų dvasia [iš statinės] Krš. ║ kurį veržia, spaudžia, tempia, nelaisvas, suspaustas: Ta mano [kūno] vieta tokia varžì Jrb.varžù n.: Kai lankstai tą pirštą, varžù Jrb. var̃žiai adv.: Grobai var̃žiai papratę būti, o čia (po operacijos) kliuka Rdn.3. L, NdŽ, Šts kurio negalima tvarkyti, naudotis savo nuožiūra, suvaržytas: Varžùs i gyvenimas, ka negali pajudėti DūnŽ. Varžùs gyvenimas svetimo[je] trobo[je] Rdn. Varžùs laikas buvo jaunam, labiáu mergai: negaliama eiti, ko daryti Krš.varžù n. NdŽ. var̃žiai adv., varžiaĩ NdŽ; L, L527: Nebuvo seniau taip var̃žiai su ganykla DūnŽ. Jauni var̃žiai gyvenom, tų draudimų buvo šimtai Rdn. Vaikiukus juo var̃žiai reik laikyti, jug mušas, visur lando Krš.4. Jrb žr. veržlus: Atitraukiant varžų žmogelį nuo mokslo yra vis tiek, kaip kad jam užkabinti ant kaklo jungą vergystės A1884,369. 5. SkŽ285 turintis varžą.
Dictionary of the Lithuanian Language.